užulksmis

ùžulksmis sm. (1) Yl, KlvrŽ žr. užūksmis 1: Kam sėdi saulė[je], eik į ùžulksmį Pln. Lįsk į ùžulksmį, o parkaisi Šts. Užulksmė[je] niekas neauga Rt. ^ Po dideliu medžiu didelis i ùžulksmis Trk.